Siekdamos pasiekti ES išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus ir iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, kelios valstybės narės įdiegė politiką ir mokesčių lengvatas, skirtas skatinti švarios energijos technologijas. Šilumos siurbliai, kaip visapusiškas sprendimas, gali užtikrinti patalpų komfortą ir kartu skatinti dekarbonizacijos procesą, integruojant atsinaujinančiąją energiją. Nepaisant didelės jų strateginės vertės, didelės įsigijimo ir įrengimo išlaidos daugeliui vartotojų tebėra kliūtis. Siekiant paskatinti žmones rinktis šias sistemas, o ne tradicinius iškastinio kuro katilus, svarbų vaidmenį gali atlikti tiek Europos lygmens politika, tiek nacionalinė politika ir mokesčių lengvatos.
Apskritai Europa dėjo daugiau pastangų skatindama tvarias technologijas šildymo ir vėsinimo sektoriuje, mažindama iškastinio kuro naudojimą mokesčių lengvatomis ir politika. Pagrindinė priemonė yra Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD), dar vadinama „Žaliųjų namų“ direktyva, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. uždraus subsidijas iškastiniu kuru kūrenamiems katilams, o vietoj to daugiausia dėmesio skirs efektyvesnių šilumos siurblių ir hibridinių sistemų įrengimui.
Italija
Italija skatino šilumos siurblių plėtrą taikydama įvairias mokesčių lengvatas ir paramos programas, nuo 2020 m. gerokai sustiprindama savo fiskalinę energijos vartojimo efektyvumo ir dekarbonizacijos gyvenamųjų namų sektoriuje politiką. Remiantis 2024 m. biudžeto projektu, energijos vartojimo efektyvumo mokesčių lengvatos 2025 m. yra tokios:
„Ecobonus“: pratęsiama trejiems metams, tačiau taikant mažėjantį atskaitomą tarifą (50 % 2025 m., 36 % 2026–2027 m.), o maksimali atskaitoma suma priklauso nuo konkrečios situacijos.
„Superbonus“: Išlaikomas 65 % atskaitymo tarifas (iš pradžių 110 %), taikomas tik konkretiems atvejams, pavyzdžiui, daugiabučiams, ir padengia senų šildymo sistemų pakeitimo efektyviais šilumos siurbliais išlaidas.
„Conto Termico 3.0“: skirta esamų pastatų renovacijai, skatinanti naudoti atsinaujinančios energijos šildymo sistemas ir efektyvią šildymo įrangą.
– Kitos subsidijos, tokios kaip „Bonus Casa“, taip pat apima atsinaujinančios energijos gamybos sistemas, tokias kaip fotovoltinės technologijos.
Vokietija
Po rekordinio 2023 m. pardavimų Vokietijoje, 2024 m., sumažėjo 46 %, tačiau finansavimo poreikiai smarkiai išaugo – patvirtinta daugiau nei 151 000 paraiškų. Pramonės asociacijos tikisi, kad rinka atsigaus, ir planuoja pradėti subsidijų skyrimą 2025 m.
BEG programa: įskaitant KfW šilumos mainų projektą, ji bus „nuolat veiksminga“ nuo 2025 m. pradžios, rems esamų pastatų modernizavimą į atsinaujinančios energijos šildymo sistemas, o subsidijų normos sieks iki 70 %.
Energijos vartojimo efektyvumo subsidijos: taikomos šilumos siurbliams, naudojantiems natūralius šaltnešius arba geoterminę energiją; klimato kaitos spartinimo subsidijos skirtos namų savininkams, keičiantiems iškastinio kuro sistemas; su pajamomis susijusios subsidijos taikomos namų ūkiams, kurių metinės pajamos mažesnės nei 40 000 eurų.
- Kitos paskatos apima šildymo sistemos optimizavimo subsidijas (BAFA-Heizungsoptimierung), gilaus modernizavimo paskolas (KfW-Sanierungskredit) ir subsidijas naujiems ekologiškiems pastatams (KFN).
Ispanija
Ispanija spartina švariųjų technologijų skatinimą trimis priemonėmis:
Gyventojų pajamų mokesčio atskaitymas: nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2025 m. gruodžio mėn. šilumos siurblių įrengimui, kuriam reikalingi du energinio efektyvumo sertifikatai, taikoma 20–60 % investicijų atskaita (iki 5 000 eurų per metus, o bendra suma – 15 000 eurų).
Miesto atnaujinimo planas: finansuojamas „NextGenerationEU“, jis teikia iki 40 % subsidijas įrengimo išlaidoms padengti (neviršija 3 000 eurų, o mažas pajamas gaunantys asmenys gali gauti 100 % subsidiją).
Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos: visam nekilnojamajam turtui taikoma 60 % investicijų atskaita (iki 9 000 eurų), o individualių namų – 40 % (iki 3 000 eurų).
Regioninės subsidijos: Papildomą finansavimą gali teikti autonominės bendruomenės.
Graikija
„EXOIKonOMO 2025“ planas mažina energijos suvartojimą vykdant visapusišką pastatų renovaciją, mažas pajamas gaunančioms šeimoms skiriant 75–85 % subsidijų, o kitoms grupėms – 40–60 %, o maksimalus biudžetas padidintas iki 35 000 eurų, apimantis apšiltinimą, langų ir durų keitimą bei šilumos siurblių įrengimą.
Prancūzija
Asmeninė subsidija („Ma Prime Renov“): Subsidijos galimos autonominiams šilumos siurblių įrengimams iki 2025 m., tačiau nuo 2026 m. reikalingi bent du papildomi izoliacijos patobulinimai. Subsidijos suma priklauso nuo pajamų, šeimos dydžio, regiono ir energijos taupymo poveikio.
Šildymo padidinimo subsidija (pranc. Coup de pouce chauffage): Subsidijos skiriamos iškastinio kuro sistemoms pakeisti, o jų sumos priklauso nuo namų ūkio turto, dydžio ir regiono.
Kita parama: vietos valdžios subsidijos, 5,5 % lengvatinis PVM tarifas šilumos siurbliams, kurių COP yra ne mažesnis kaip 3,4, ir beprocentės paskolos iki 50 000 eurų.
Šiaurės šalys
Švedija pirmauja Europoje pagal įrengtų šilumos siurblių skaičių – 2,1 mln., ir toliau remia šilumos siurblių plėtrą per „Rotavdrag“ mokesčių lengvatą ir „Grön Teknik“ programą.
Jungtinė Karalystė
Katilų modernizavimo schema (BUS): Skiriamas papildomas 25 milijonų svarų sterlingų biudžetas (bendras 2024–2025 m. biudžetas yra 205 milijonai svarų sterlingų), numatant: 7 500 svarų sterlingų subsidijas oro / vandens / žemės šilumos siurbliams (iš pradžių 5 000 svarų sterlingų) ir 5 000 svarų sterlingų subsidijas biomasės katilams.
- Hibridinės sistemos negali gauti subsidijų, tačiau gali būti derinamos su saulės energijos subsidijomis.
– Kitos paskatos apima „Eco4“ finansavimą, nulinį PVM švariai energijai (iki 2027 m. kovo mėn.), beprocentes paskolas Škotijoje ir Velso „Nest“ schemą.
Mokesčiai ir veiklos sąnaudos
PVM skirtumai: Tik šešios šalys, įskaitant Belgiją ir Prancūziją, taiko mažesnius PVM tarifus šilumos siurbliams nei dujiniams katilams, o tikimasi, kad po 2024 m. lapkričio mėn. šis tarifas padidės iki devynių šalių (įskaitant JK).
Eksploatavimo sąnaudų konkurencingumas: Tik septyniose šalyse elektros energijos kainos yra mažesnės nei dvigubai didesnės nei dujų, o Latvijoje ir Ispanijoje dujų PVM tarifai yra mažesni. 2024 m. duomenys rodo, kad tik penkiose šalyse elektros energijos kainos yra mažesnės nei dvigubai didesnės nei dujų, todėl reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti šilumos siurblių eksploatavimo išlaidas.
ES valstybių narių įgyvendinama fiskalinė politika ir skatinamosios priemonės skatina žmones pirkti šilumos siurblius, kurie yra pagrindinis Europos energetikos pertvarkos elementas.
Įrašo laikas: 2025 m. rugsėjo 19 d.